Siesikų pilis – vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių renesansinių rezidencinių pastatų. Per kelis šimtmečius jos architektūra keitėsi, bet ir šiandien galima nesunkiai atpažinti pirminę pastato struktūrą, istorines erdves ir daug autentiškų detalių.
XVI a. įtvirtinta rezidencija
XVI a. Siesikuose iškilo mūrinė rezidencija su aiškiu itališkuoju išplanavimu. Pastate derėjo gynybinio statinio ir reprezentacinės rezidencijos bruožai. Storos sienos, flanginei gynybai (sienų apšaudymui iš šono) skirti kampiniai bokštai ir šaudymo angos šalia didelių langų ir erdvių vidaus patalpų.
XVI a. antro aukšto planas pagal arch.G. Kirdeikienės tyrimus
Didžiausi pokyčiai – XIX amžiuje
XVII a. viduryje prie pilies buvo pristatytas keturkampis bokštelis. Didesni pokyčiai prasidėjo tik 1745 m., kai Siesikų dvarą įsigijo Konstantinas Martynas Daugėla. Buvo nugriautas per 1704 m. švedų antpuolį nukentėjęs pietrytinis bokštelis, įrengta keletas naujų pertvarų. XVIII a. antrojoje pusėje pertvarkas tęsė Kazimieras Daugėla, tačiau didžiausia pilies rekonstrukcija vyko XIX a. viduryje, Dominyko Lauryno Daugėlos laikais. Buvo pažemintas stogas, didelės patalpos padalytos į mažesnes, pavyzdžiui, Didžioji salė – net į tris. Pasikeitė ir pirmojo aukšto išplanavimas, durų ir langų vietos. Po šių pertvarkymų pilis įgijo ryškių klasicistinių bruožų.
Pirmo aukšto patalpų planas po XIX a. rekonstrukcijos, pagal G.Kirdeikienę.
Mažytis miegamasis I a. po XIX a. rekonstrukcijos,. 1895 m. St. Kosakovskio nuotrauka.
XX a. pabaigoje pilis buvo avarinės būklės, o XIX a. pertvarkymų sluoksnis – smarkiai pažeistas arba visai sunaikintas. Gelbstint pastatą 1992-1994 m., vėlyvųjų pertvarų likučiai ir kiti vėlesni pakeitimai buvo pašalinti, todėl šiandien pilies erdvėse vėl aiškiai matoma pirminė renesansinė jos struktūra.
Didžioji salė – didžiausia ir svarbiausia reprezentacinė pilies erdvė. Jos mastelį pabrėžia devynios langų angos storose mūro sienose, didelė kredenso niša ir židinys. Salėje aptikta XVII a. siužetinė sienų tapyba liudija, kokią reikšmę ši patalpa turėjo pilies šeimininkams.
Restauruojant pilį paaiškėjo, kad jau XVI a. joje buvo numatyti ne tik erdvūs gyvenamieji kambariai, bet ir kasdieniam gyvenimui reikalingi patogumai. Vienas įdomesnių radinių – sienoje įrengta išvietė. Ji liudija, kaip XVI–XVII a. buvo sprendžiami buitiniai klausimai.
Istorinis tualetas pilies sienoje
Pilies patalpose taip pat aptikta istorinių grindų plytelių. Kai kur pirminėje vietoje išliko šešiakampės ir kvadratinės plytelės, o tarp pavienių radinių išsiskiria neįprastos dviašmenio kirvio formos plytelės. Tokios formos grindų keramika itin reta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Grindys pilies kanceliarijoje
Plytelė su nudėvėta glazūra
Fragmentas su balta glazūra
Dviašmenio kirvio formos grindų pytelė, XVI a.
Arabeskos formos grindų plytelė, XVI a.
Per kelis šimtmečius Siesikų pilis ne kartą keitėsi, tačiau šiandien jos erdvėse aiškiai atsiskleidžia pirminis renesansinis pastato pavidalas. Išlikę vėlesnių laikotarpių pėdsakai primena ilgą pilies raidą ir tai, kaip šeimininkai prisitaikydavo prie besikeičiančių salygų.