Mikalojaus Nemiraičio testamentas, 1471 m. Pirmasis iš liudininkų įrašytas Gabrielius Daumantaitis – tai rodo svarbią jo vietą Nemiraičių aplinkoje.
Gabrieliaus Daumantaičio vardas 1471 m. Mikalojaus Nemiraičio testamente.
XV a. antrojoje pusėje Daumantai Siesickiai jau minimi LDK diduomenės aplinkoje. 1471 m. Gabrielius Daumantaitis nurodytas kaip vienas Mikalojaus Nemiraičio testamento liudininkų. Tai liudija jo ryšius su viena įtakingiausių to meto LDK giminių.
XV–XVI a. sandūroje Daumantai vis tvirčiau siejami su Siesikais, kurie netrukus tampa pagrindine giminės rezidencija. Tuo metu prie Daumantų pavardės imama vartoti ir iš šio vietovardžio kilusi pavardė – Siesickiai.
Gabrielių Daumantaitį (Daumantą Siesickį) su Nemiraičiais siejo artima giminystė. Jo žmona Nastazija buvo kilusi iš Nemiraičių giminės, kuri XV a. priklausė įtakingam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės sluoksniui. Šaltiniuose Nastazijos seserimi vadinama Sofija ištekėjo už Stanko, iš kurio kilo Žemaitijos Stankevičiai Bilevičiai. Taip Daumantai tapo platesnio Žemaitijos elito giminių, valdų ir politinių ryšių dalimi. Tai stiprino giminės padėtį ir leido sukaupti išteklių.
Architektūrinių tyrimų brėžinio fragmentas. Pažymėtas ankstyviausias XVI a. renesansinio mūro sluoksnis.
XVI a. pradžioje Siesikuose iškilo mūrinė Daumantų Siesickių rezidencija. Tokia statyba reikalavo nemažų išteklių, todėl pilies atsiradimą galima sieti su per kelias kartas sukauptomis valdomis, stiprėjančia giminės padėtimi ir plačiais giminystės bei socialiniais ryšiais. Pilis tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir aiškiu giminės statuso bei ambicijų ženklu.
Marcijona Daumantaitė Siesickytė buvo paskutinė Daumantų Siesickių giminės atstovė. Ji ištekėjo už Mykolo Antano Radvilos, todėl po jos mirties 1736 m. Siesikai atiteko Radviloms. Su Marcijona baigėsi du šimtmečius trukęs Daumantų Siesickių laikotarpis Siesikuose. Pilis perėjo į kitų giminių rankas, keitėsi jos šeimininkai, gyvenimo būdas joje ir pati rezidencija.