Dominykas Pšemislovas Daugėla

1867–1931

Dominykas Pšemislovas Daugėla (lenk. Dominik Przemysław Dowgiałło) – Siesikų dvaro savininkas, visuomenės veikėjas ir vienas įdomiausių XX a. pradžios Lietuvos lenkakalbės bajorijos atstovų. Jis buvo jauniausias Stanislovo Grigaliaus Daugėlos ir Idalijos Potockytės sūnus. 1892 m. Voluinėje jis vedė grafaitę Oną Chodkevičiūtę. Jų aštuoni vaikai gimė ir augo Siesikuose, tačiau 1916–1919 m. šeima neteko trijų vaikų.

Dar tėvui esant gyvam, Dominykas aktyviai dalyvavo tvarkant dvarą. Jam priskiriama 1904 m. pastatyta Siesikų dvaro mokykla, vėliau vadinta „Akademija“. Išlikę dokumentai rodo, kad jis pats tvarkė žemės, miškų ir dvaro darbuotojų reikalus, o vietos šaltiniuose minima, kad tarpukariu jis prisidėjo steigiant pieno perdirbimo bendrovę.

Mirus kaimynui grafui Stanislovui Kazimierui Kosakovskiui, Dominykas tapo jo nepilnamečio sūnaus Jano Eustachijaus Kosakovskio globėju. Vėliau Janas atsiminimuose jį vadino Lietuvos ir Žemaitijos istorijos žinovu. 1921 m., kai kilo grėsmė, kad vertinga Vaitkuškio dvaro biblioteka ir Kosakovskių archyvas bus išvežti į Kauną, Dominykas tam priešinosi ir siūlė juos saugoti Siesikuose, nes laikė save atsakingu už globotinio nuosavybę.

Tarpukariu Lietuvos lenkakalbė bajorija atsidūrė sudėtingoje padėtyje. 1919 m. Dominykas buvo išrinktas Lietuvos ir Baltarusijos žemvaldžių sąjungos pirmininku, o 1920 m. sausį Kaune kartu su dar dvidešimt vienu bajorijos atstovu pasirašė deklaraciją, remiančią Lietuvos nepriklausomybę. Teisininkas ir visuomenės veikėjas Mykolas Römeris dienoraštyje jį priskyrė žmonėms, kurie ieškojo susitarimo su Lietuvos valstybe. Römeris pabrėžė, kad ši Dominyko orientacija buvo ilgalaikė, o ne vien turto apsaugos diktuojama. 1921 m. Dominykas buvo numatomas tarp galimų „Senųjų lietuvių klubo“ narių kartu su Mykolu Römeriu, Vaclovu Bielskiu, generolu Silvestru Žukovskiu, Oskaru Milašiumi ir kitais. Klubas turėjo padėti senųjų Lietuvos bajorų palikuonims rasti vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau ši iniciatyva nutrūko.

1927 m. Dominykas su šeima pasitiko Siesikuose apsilankiusį prezidentą Antaną Smetoną su duona ir druska, o svečias net išgėrė su šeimininkais taurelę.

Dominykas Daugėla mirė Siesikuose 1931 m. vasario 6 d., sulaukęs 63 metų. Paskutiniuoju dvaro savininku tapo jo jauniausias sūnus Oskaras Jonas Daugėla.

Šaltiniai: Adam Boniecki, Herbarz polski. Wiadomości historyczno-genealogiczne o rodach szlacheckich, t. IV, Warszawa, 1901, p. 393; Ziemianie polscy XX wieku. Słownik biograficzny, cz. 5, Warszawa: DiG, 2000; Ziemianie polscy XX wieku. Słownik biograficzny, cz. 7, Warszawa: DiG, 2004; Jan Eustachy Kossakowski, Notatki z lat dziecięcych 1903–1910, oprac. Mateusz Klempert, Olsztyn: Uniwersytet Warmińsko-Mazurski, 2016; Sprawozdanie ze stanu Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie w roku 1910, Wilno, 1911; Archiwum Narodowe w Krakowie, Archiwum Sanguszków, sygn. 29/637/0/2.3/14860, poz. 57–58 – Onos ir Dominyko Daugėlų laiškai Konstancijai Zamoyskytei-Sanguškienei. 

Grįžti į  Personalijos

Grįžti į Pradžia