Daugėlų Ratautai prie Pagelažių Vilkmergės paviete. 1899 m. žemėlapio fragmentas
Daugėlų Ratautai prie Pagelažių Vilkmergės paviete. 1899 m. žemėlapio fragmentas
Siesikų pilis Kazimiero Daugėlos laikais. 1772 m. Belazariškio dvaro plano fragmentas
Kazimieras Daugėla
apie 1750 – po 1813
Kazimieras Daugėla buvo XVIII a. antrosios pusės Siesikų dvaro savininkas ir vienas žymesnių Vilkmergės pavieto bajorų. Jis gimė apie 1750 m. Vilkmergės pilininko Konstantino Martyno Daugėlos šeimoje. Tėvas 1746 m. įsigijo Siesikus iš kunigaikščio Leono Radvilos. Kazimieras vėliau paveldėjo šį dvarą ir Ratautus, kurie Daugėloms priklausė dar anksčiau. 1791 m. jis Ratautus pardavė Tomaševičiams.
1780 m. Kazimieras minimas kaip Vilkmergės pilininkas (horodničius). 1782–1783 m. bažnytinės vizitacijos dokumentuose jis įvardytas Siesikų dvaro ir dviejų kaimų savininku. Ketverių metų seimo reformų laikotarpiu jis tapo Vilkmergės pavieto civilinės-karinės komisijos komisaru. 1790 m. vasario 9 d. jis dalyvavo Vilkmergės pavieto seimelyje ir pasirašė jo dokumentą kaip buvęs Vilkmergės pilininkas.
Kazimiero žmona buvo Marija Hoppen. Jie turėjo tris vaikus: Apolinarą, Dominyką Lauryną ir Rozaliją. Apolinaras išėjo tarnauti į Rusijos imperijos kariuomenę, todėl artimieji jį smerkė. Vėliau jis susirgo sifiliu ir su šeima bei giminaičiais nebebendravo. Dominykas Laurynas po tėvo mirties paveldėjo Siesikus ir iki XIX a. vidurio rekonstravo dvaro rūmus.
Šaltiniai: Adam Boniecki, Herbarz polski. Wiadomości historyczno-genealogiczne o rodach szlacheckich, t. IV, Warszawa, 1901, p. 395; Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, t. I: Województwo wileńskie XIV–XVIII wiek, oprac. Henryk Lulewicz, Andrzej Rachuba, Przemysław P. Romaniuk ir kt., Warszawa: DiG, 2004; Ukmergės žemės teismo knygos (Bonieckio nuoroda: „Zs. Wilkom.“), 1791 m.