Komčių Lokinės dvaras tarpukariu. Nuotrauka iš asmeninio Elisabeth Koncza archyvo
Komčių Lokinės dvaras tarpukariu. Nuotrauka iš asmeninio Elisabeth Koncza archyvo
Medardas Končia (aliejus, apie 1830, dailininkas J. Rustemas, Lietuvos dailės muziejus)
Kónčia Medardas Kazimieras
1808—1899
Atsiminimai, išsaugoję prarastą Siesikų pasaulį
Medardas Kazimieras Končia paliko atsiminimus, kuriuose Siesikų ir Lokinės pasaulis iškyla toks, kokį jis matė XIX a. pradžioje. Juose rašoma apie šeimos istoriją, asmeninius išgyvenimus, artimuosius ir vietas, kuriose prabėgo kelių Končių kartų gyvenimas.
Jo gyvenimo pradžią paženklino šeimos drama. 1808 m. liepos 26 d. Lokinėje nuo karštinės mirė jo tėvas Medardas Končia, Vilkmergės pavieto teisėjas, o sūnus gimė tik spalio 4 d. Atsiminimuose pasakojama, kad po tėvo mirties prasidėjo ginčas dėl palikimo: giminaičiai išsidalijo kilnojamąjį turtą, o nėščią našlę Rozaliją Daugėlaitę privertė išvykti. Šių įvykių Končia pats negalėjo atsiminti. Jis juos užrašė iš šeimos pasakojimų po daugelio dešimtmečių, todėl jo tekstas yra ir šeimos atminties liudijimas.
Mirus motinai, Medardas kelerius metus gyveno Siesikų pilyje pas senelius Kazimierą ir Mariją Daugėlas. Vėlesnis pilies šeimininkas Dominykas Laurynas Daugėla buvo jo dėdė. Todėl Končios prisiminimai apie Siesikų pilį yra ypač vertingi: tai ne svečio įspūdžiai, o čia gyvenusio vaiko atsiminimai. XIX a. pradžioje jis dar matė interjerus ir sienų tapybą, kurių didelė dalis vėliau sunyko. Končia neaiškino, kokius mitus vaizdavo tapyba. Jis tiesiog aprašė tai, ką matė: figūras, jų veiksmus, atskiras kompozicijos detales ir užrašus.
Daugiau kaip po šimtmečio šie trumpi aprašymai tapo netikėtai svarbūs. Palyginus Končios aprašytas scenas su XVII a. J. W. Bauro Metamorfozių iliustracijomis, atsirado galimybė kelti hipotezę, kad prarastoje Didžiosios salės tapyboje galėjo būti pavaizduotos Jasono ir Medėjos bei Kalistos ir Arko istorijos. Prie vienos iš scenų Končia užrašė ir mįslingą devizą Fide, sed cui vide.
Todėl Končios atsiminimai leidžia padaryti tai, ko pačioje pilyje padaryti jau neįmanoma: bent iš dalies pažvelgti į XIX a. dar matytą, vėliau prarastą Siesikų pilies pasaulį. Jo užrašytos detalės tapo savotišku tiltu tarp XVII a. sienų tapybos ir dabartinių bandymų suprasti, ką ji pasakojo.
Šaltinis: M. Končios vaikystės prisiminimai (rankraštis)