Nesvyžiaus Radvilų pilis, kurioje Marcijona Siesickytė Radvilienė praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Tomašas Makovskis, 1604 m. Vario raižinys, fragmentas.
Nesvyžiaus Radvilų pilis, kurioje Marcijona Siesickytė Radvilienė praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Tomašas Makovskis, 1604 m. Vario raižinys, fragmentas.
Marcijona Elžbieta Daumantaitė Siesickytė-Radvilienė. Herszek Leibowicz ir Marcin Franciszek Wobe, 1758 m. raižinys iš rinkinio Icones familiae ducalis Radivilianae ex originalibus. Pomirtinis portretas.
Marcijona Elžbieta Daumantaitė Siesickytė Radvilienė
?–1736 m.
Marcijona Elžbieta Daumantaitė Siesickytė (lenk. Marianna Elżbieta Dowmontówna Siesicka) buvo Mstislavlio vaivados Mykolo Kazimiero Daumanto Siesickio duktė, pagrindinė jo turto paveldėtoja ir paskutinė Daumantų Siesickių giminės atstovė. Tiksli jos gimimo data nežinoma. Kai kuriuose genealoginiuose šaltiniuose nurodomi 1691 m. kelia abejonių, nes 1703 m. ji jau buvo ištekėjusi. Tikėtina, kad ji gimė keleriais metais anksčiau.
Marcijona buvo ištekėjusi du kartus. Pirmasis jos vyras buvo Karmėlavos seniūnas ir Mstislavlio kaštelionas Marcijonas Antanas Oginskis, kuriam ji buvo antroji žmona. Santuoka buvo sudaryta ne vėliau kaip 1703 m. rugsėjo 29 d., tačiau tų pačių metų lapkritį Oginskis mirė, tad santuoka truko neilgai. Vaikų iš jos nežinoma.
Apie 1704 m. Marcijona antrą kartą ištekėjo už Lydos seniūno ir LDK didžiojo raikytojo Mykolo Antano Radvilos (1687–1721). Po santuokos ji gyveno Nesvyžiuje. Šioje santuokoje gimė duktė Izabelė Kotryna Radvilaitė (1711–1761), vėliau ištekėjusi už Tado Pranciškaus Oginskio. Taip Marcijonos palikuonys vėl susiejo Radvilų ir Oginskių gimines. Sūnus Leonas Mykolas Radvila (1722–1751) gimė 1722 m. balandžio 11 d., jau po tėvo mirties.
Po tėvo mirties Marcijona paveldėjo pagrindinę jo valdų dalį. Jos kraitis, siekęs apie 300 000 auksinų, gerokai sustiprino Mykolo Antano Radvilos turtinę padėtį: būtent dėl šios santuokos jis įgijo valdų Naugarduko vaivadijoje, tarp jų Polonečką. Marcijonos paveldas paaiškina ir tai, kaip Radvilos tapo buvusių Siesickių valdų savininkais.
1721 m. rugpjūčio 29 d. Mykolas Antanas mirė. Tuo metu Marcijona laukėsi Leono Mykolo, todėl jai teko svarbus vaidmuo tvarkant nepilnamečio sūnaus palikimą. 1722–1742 m. jo valdos buvo pavestos jos ir giminaičio Mykolo Kazimiero Radvilos globai, nors kasdienius reikalus tvarkė samdyti pareigūnai. Kadangi vyras paliko didelių skolų, našlei ir vaikams padėjo Nesvyžiaus Radvilų šaka. Marcijona mirė Nesvyžiuje 1736 m.
Vertingas šaltinis apie Marcijonos gyvenimą yra Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje saugoma jos asmeninė korespondencija (1717–1732 m. laiškai) ir atskira jos vardu pavadinta dokumentų byla (1723–1736 m.). Ši medžiaga galėtų atskleisti daugiau apie jos gyvenamąsias vietas, ryšius su Radvilomis, vaikų auklėjimą ir paveldėtų valdų valdymą.
Išlikęs ir pomirtinis Marcijonos portretas, paskelbtas 1758 m. Nesvyžiuje išleistame Radvilų portretų albume Icones familiae ducalis Radivilianae. Jis sukurtas praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų po jos mirties, tikriausiai pagal ankstesnį tapytą atvaizdą.
Šaltiniai: Andrzej Rachuba, „Siesicki (właściwie Dowmont Siesicki) Michał Kazimierz h. Bawół Głowa (zm. 1713)“, Polski Słownik Biograficzny, t. XXXVII, Warszawa–Kraków, 1996, p. 369–372; Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, t. IX: Województwo mścisławskie XVI–XVIII wiek, Warszawa: Instytut Historii PAN, 2019, p. 76–77; Andrea Mariani, „Jėzuitai Sapiegų hegemonijos bei vidaus karo Lietuvoje akivaizdoje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2020, Nr. 1, p. 53–78; Jakub Niedźwiedź, Nieśmiertelne teatra sławy. Teoria i praktyka twórczości panegirycznej na Litwie w XVII–XVIII w., Kraków: Księgarnia Akademicka, 2003; Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje (AGAD), Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, Dział XI – Dokumenty familijne, sygn. 1/354/0/11/212, „Marcjanna z Siesickich [+1736], żona Michała Antoniego Radziwiłła“, 1723–1736.