Marijona Daumantaitė Siesickytė-Počobutienė

Marijona Daumantaitė Siesickytė-Počobutienė – XVII a. LDK bajorė, kilusi iš Daumantų Siesickių giminės. Ryškiausias jos gyvenimo pėdsakas yra kartu su vyru Laurynu Mykolu Počobutu-Odlianickiu įsteigta Palėvenės dominikonų fundacija. Jos vardas įrašytas į Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ankstyvąją istoriją.

Marijona buvo Kasparo Daumanto Siesickio duktė. Jos broliu laikomas Kazimieras Kristupas (Vladislovas) Daumantas Siesickis – kariuomenės pulkininkas, LDK Vyriausiojo Tribunolo maršalka ir LDK didysis virtuvininkas.

Marijona ištekėjo už Lauryno Mykolo Počobuto-Odlianickio (apie 1640 – apie 1689). Jis ėjo įvairias pareigas Vilkmergės paviete: buvo iždininkas, pastalininkis, žemės teismo pateisėjis, vėliau tapo žemės teisėju. Šaltiniuose jis minimas ir kaip pasiuntinys į seimą.

Apie sutuoktinių šeimos gyvenimą ir vaikus patikimų duomenų išliko labai mažai. Kai kuriose vėlyvose genealoginėse suvestinėse jiems priskiriamas sūnus Pranciškus. Santuoka susiejo Marijoną su Počobutų gimine, iš kurios vėliau kilo žymus astronomas ir Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas-Odlianickis (1728–1810). Tačiau kaip astronomas buvo susijęs su Lauryno Mykolo šeimos šaka, kol kas nežinoma.

Palėvenės vienuolyno ir bažnyčios istorijoje Marijona įvardijama kaip viena iš fundatorių. Bažnyčios steigimo darbai siejami su 1671 m., kai Palėvenės savininkas Laurynas Mykolas Počobutas pradėjo kloti būsimos šventovės pamatus. 1673 m. jis kartu su Marijona surašė dominikonams skirtą fundacinį raštą. Fundacijai buvo paskirti Palėvenės ir Lamokų palivarkai, kurie turėjo išlaikyti dominikonų bendruomenę. 1676 m. lapkričio 13 d. fundaciją patvirtino Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas ir Abiejų Tautų Respublikos seimas. Tais metais Palėvenėje įsikūrė pirmieji dominikonai. Dabartinis vienuolyno ansamblis formavosi ilgai: jo pastatai buvo statomi ir perstatomi XVII–XVIII a.

Marijona šių darbų pabaigos nesulaukė. Ji mirė dar prieš oficialų fundacijos patvirtinimą, tačiau kartu su vyru 1673 m. surašytas dokumentas tapo teisiniu dominikonų bendruomenės pagrindu.

Vėliau vienuolyne veikė noviciatas, mokykla ir biblioteka, buvo rengiami lietuviški pamokslai. Palėvenė tapo svarbiu švietimo, religinio gyvenimo ir kultūros centru šiaurės rytų Lietuvoje.

Šaltiniai: Andrzej Rachuba, „Poczobut Odlanicki Wawrzyniec Michał (zm. ok. 1689), sędzia ziemski, poseł“, Polski Słownik Biograficzny, t. XXVII, 1982–1983, p. 62–63; Andrzej Rachuba, „Poczobutowie Odlaniccy w świetle nowych źródeł archiwalnych“, Miscellanea Historico-Archivistica, t. XI, 2000, p. 159–167; Algirdas Baliulis, „Iš Kupiškio ir apylinkių praeities“, Kupiškio kraštas, Vilnius, 1997, p. 81–89; Dalia Klajumienė, „Palėvenės dominikonų ansamblio architektūros raida ir dailės paminklai“, Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai, Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2009, p. 303–320; Provincijos dvaras. XVII–XIX a. istorinis portretas ir taikomoji dailė Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose, katalogą parengė Lijana Birškytė-Klimienė ir Vidas Poškus, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, p. 48–49. 

Grįžti į Personalijos

Grįžti į Pradžia