Vilkmergės pavietas XVII a. pradžioje. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio inicijuoto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio fragmentas, 1613 m. Raižė Hesselis Gerritszas, išleido Willemas Janszoonas Blaeu.
Embedded Files
1621 m. Rygos apgulties plano fragmente pažymėta su Merkelio Daumanto Siesickio husarų vėliava susijusių įvykių vieta:
1621 m. rugsėjo 8 d. Kristupas Radvila iš Baldenmuižės (dabartinės Baldonės) pajudėjo Rygos link. Rugsėjo 9 d. jo kariuomenė prie Dahleno (Dolės sala Dauguvoje) užklupo švedų dalinį, o rugsėjo 10 d. bandė užimti švedų blokhauzą, saugojusį persikėlimo per Dauguvą vietą. Švedai iš įtvirtinimo atsakė patrankų ugnimi. Šiame susidūrime žuvo Merkelio Daumanto Siesickio husarų vėliavos bendražygis (lenk. towarzysz) Šablovskis. Jano Kunowskio eiliuotoje kronikoje apie tai rašoma:
A Szwed wzajem z ostróżka kurzył usarczony.
Tam Szabłowski towarzysz z roty Siesickiego
Zabit z działa na placu, stradał ducha swego.
„Švedas iš įtvirtinimo savo ruožtu atsakė ugnimi. / Ten Šablovskis, Siesickio vėliavos bendražygis, / pakirstas patrankos šūvio vietoje, atidavė dvasią.“
Merkelis Daumantas Siesickis
?–1637/1638
Merkelis Daumantas Siesickis buvo Vilkmergės pavieto pareigūnas, aktyvus politinio gyvenimo dalyvis ir husarų karininkas.
Jis laikomas Vilkmergės pakamario Kasparo Daumanto Siesickio sūnumi. Jo brolis buvo Kazimieras Daumantas Siesickis. Senojoje genealoginėje literatūroje teigiama, kad būtent nuo Kazimiero ir Merkelio prasidėjo dvi vėlesnės Siesickių giminės šakos. Merkelio žmona buvo Zofija Oziembłowska.
Maždaug 1623–1637/1638 m. Merkelis buvo Vilkmergės pavieto maršalka. Tai viena svarbiausių pavieto pareigybių, glaudžiai susijusi su vietos bajorų politiniu gyvenimu. Jis dalyvavo ir Vilkmergės pavieto seimeliuose: istorikas Artūras Vasiliauskas jį mini 1625, 1629 ir 1632 m. Šaltiniuose Merkelis vadinamas ir pasiuntiniu (lenk. poseł), tačiau kada ir į kurį seimą jis buvo išrinktas, nenustatyta.
Merkelis buvo husarų rotmistras. Per 1621 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą jis vadovavo husarų vėliavai (kuopai).
Tikslūs Merkelio gimimo metai nežinomi, data šaltiniuose šiek tiek skiriasi: vieni nurodo apie 1637 m., kiti – 1638 m. XVII–XVIII a. šaltiniuose minimi ir kiti Merkeliai ar Melchiorai Siesickiai, todėl jų pareigos ir datos kartais painiojamos. Šiame tekste kalbama apie Kasparo sūnų, Vilkmergės maršalką ir husarų rotmistrą, mirusį 1637 arba 1638 m.
Šaltiniai: Polski Słownik Biograficzny, t. XXXVII, p. 368–369; Artūras Vasiliauskas, „The Practice of Citizenship among the Lithuanian Nobility, ca. 1580–1630“, in: Citizenship and Identity in a Multinational Commonwealth: Poland-Lithuania in Context, 1550–1772, red. Karin Friedrich, Barbara M. Pendzich, Leiden–Boston: Brill, 2009, p. 71–102, ypač p. 94–95; Przemysław Gawron, „Udział hetmanów litewskich w przygotowaniu kampanii wojennej na przykładzie zmagań ze Szwecją w roku 1625“, Rocznik Lituanistyczny, t. 1, 2015, p. 83–113, ypač p. 104; Jan Kunowski, Ekspedycyja inflantska 1621 roku, oprac. Wojciech Walczak, Karol Łopatecki, Białystok, 2007, p. 64–65, 122; Generalstaben, Sveriges krig 1611–1632, t. II: Polska kriget, Stockholm, 1936, p. 59–132, p. 68–115.
Page updated
Google Sites
Report abuse