Mykolas Kazimieras Daumantas Siesickis
?–1713

Mykolas Kazimieras Daumantas Siesickis (lenk. Michał Kazimierz Dowmont Siesicki) buvo vienas įtakingiausių vėlyvųjų Daumantų Siesickių: kariškis, Vilkmergės pavieto politinis lyderis, Minsko, vėliau Mstislavlio vaivada ir LDK Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Jo tėvas buvo Kazimieras Kristupas Daumantas Siesickis, motina – Elžbieta Montygailaitė. Mykolas vedė Mstislavlio pakamario dukterį Kotryną Kamienskaitę. Jie turėjo tris vaikus: Stanislovas mirė bevaikis, Kazimieras mirė jaunas, o duktė Marcijona ištekėjo už Mykolo Antano Radvilos ir paveldėjo tėvo valdas.

Karjerą Mykolas pradėjo dar paauglystėje: 1666 m. jis jau buvo husarų vėliavos leitenantas, netrukus tapo Vilkmergės pavieto vėliavininku, o vėliau buvo renkamas pasiuntiniu į seimą. Jo politinė laikysena ne kartą keitėsi. Iš Pacų aplinkos jis perėjo pas Sapiegas, aktyviai kovojo dėl įtakos Vilkmergės paviete (kartą net jėga išvaikė seimelio priešininkus), vėliau prisidėjo prie „respublikonų“. Per Šiaurės karą jis laikinai perėjo į švedų pusę, bet galiausiai grįžo į karaliaus Augusto II stovyklą. 1681 m. jis tapo Minsko vaivada, 1692 ir 1699 m. buvo Tribunolo maršalka, o 1698 m. tapo Mstislavlio vaivada.

Mykolas valdė dalį Siesikų dvaro ir miestelio, tačiau pagrindine jo rezidencija, atrodo, buvo paties pastatyti prabangūs rūmai Deltuvoje. Siesikai liko svarbi, bet ne pagrindinė valda. 1704 m. pulkininko Claeso Bondės vadovaujama švedų kariuomenė nusiaubė jo Siesikų valdą: pilies biblioteka buvo išgrobstyta ar sunaikinta, vertybės išvežtos, o artilerijos ugnis apgadino pietrytinį bokštelį.

Ypač reikšminga Mykolo veiklos dalis – Daumantų Siesickių, kaip senos kunigaikščių giminės, įvaizdžio kūrimas. 1671 m. jis įregistravo giminės genealogiją, kildinančią Siesickius iš senųjų Utenos kunigaikščių. 1690 m. Vilniuje jis išleido poetinę giminės istoriją Theatrum perennantis gloriae. Šiame apie tūkstantį eilučių turinčiame kūrinyje yra mitologizuota genealogija, heraldinė poezija, architektūros aprašymai, o pagrindinė tema – kunigaikštiškas giminės tęstinumas. 1693 m. jam buvo skirtas dar vienas panegirinis leidinys. Heraldikos tyrėjai Daumantams Siesickiams priskiria Buivolo galvos herbą, tačiau pats Mykolas naudojo Hipocentauro ženklą su kunigaikštiška mitra. Tikėtina, kad tai buvo sąmoninga jo reprezentacinės programos dalis, siejusi giminę su legendiniais kunigaikščiais.

Dokumento, kuris patvirtintų, kad išlikusią Siesikų sienų tapybą užsakė būtent Mykolas, nerasta. Pagrindinė jo rezidencija buvo Deltuvoje, tačiau jo domėjimasis genealogija, heraldika, antikiniais ir istoriniais įvaizdžiais, atsispindintis Theatrum, leidžia jį kartu su tėvu Kazimieru Kristupu laikyti tikėtinais tapybos užsakovais, ypač jei ji sukurta apie 1670–1690 m.

Šaltiniai: Andrzej Rachuba, „Siesicki (właściwie Dowmont Siesicki) Michał Kazimierz h. Bawoła Głowa (zm. 1713)“, Polski Słownik Biograficzny, t. XXXVII, z. 2, Warszawa–Kraków: Polska Akademia Nauk, 1996, s. 369–372.; Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, t. IX: Województwo mścisławskie XVI–XVIII wiek, red. A. Rachuba, Warszawa 2019, p. 195, nr 1087; Andrea Mariani, „Jėzuitai Sapiegų hegemonijos bei vidaus karo Lietuvoje akivaizdoje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2020, Nr. 1, p. 53–78; Jakub Niedźwiedź, Nieśmiertelne teatra sławy. Teoria i praktyka twórczości panegirycznej na Wileńszczyźnie od końca XVI do początku XVIII wieku, Kraków: 2003, p. 242–249. 

Grįžti į Personalijos

Grįžti į Pradžia