Nesvyžius ir Radvilų pilis. Tomašas Makovskis, 1604 m. Vario raižinys. Istorinio miesto, kuriame gimė ir mirė Leonas Mykolas Radvila, vaizdas
Nesvyžius ir Radvilų pilis. Tomašas Makovskis, 1604 m. Vario raižinys. Istorinio miesto, kuriame gimė ir mirė Leonas Mykolas Radvila, vaizdas
Leonas Mykolas Radvila (1722–1751), nežinomas dailininkas, apie 1750 m., Krokuvos nacionalinis muziejus
Leonas Mykolas Radvila
1722–1751
Leonas Mykolas Radvila gimė 1722 m. balandžio 11 d. Nesvyžiuje, praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po tėvo Mykolo Antano Radvilos mirties. Jo motina — Marcijona Elžbieta Daumantaitė Siesickytė-Radvilienė. Leonas paveldėjo Šydloveco grafystę, valdas Naugarduko vaivadijoje ir teises į Siesikų dvarą. Jaunąjį kunigaikštį globojo Nesvyžiaus Radvilos – Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir jo žmona, rašytoja Pranciška Uršulė Višnioveckytė-Radvilienė.
1744 m. Šydlovce Leonas vedė keturiolikmetę Oną Liudviką Micelskytę. Šeima susilaukė dukters Teofilės Magdalenos ir trijų sūnų – Mikalojaus, vaikystėje mirusio Mykolo bei Motiejaus. 1750 m. Leonas paskirtas Lietuvos lauko sargybiniu – vienu iš kariuomenės pareigūnų, atsakingų už kariuomenės stovyklų ir žygiuojančių dalinių apsaugą.
Siesikų istorijoje svarbiausias Leono sprendimas priimtas 1745 m. Tuo metu pilis po Šiaurės karo tebebuvo apgadinta, apleista ir negyvenama. Leonas Radvila sutartimi pardavė Siesikų dvarą Ukmergės pilininkui Konstantinui Martynui Daugėlai. Taip baigėsi trumpas Radvilų valdymo laikotarpis ir prasidėjo beveik du šimtmečius trukusi Daugėlų šeimos istorija Siesikuose.
Leonas Mykolas mirė 1751 m. kovo 7 d. Nesvyžiuje, sulaukęs 28 metų. Žmonos Onos Liudvikos autobiografiniame eilėraštyje užsimenama apie ilgą jo ligą ir jaunos šeimos patirtus išgyvenimus.
Šaltiniai: Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje (AGAD), Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, Dział IV – Korespondencja, nr 331–332, Leono Mykolo Radvilos laiškai Mykolui Kazimierui Radvilai „Žuvelei“, 1737–1745; Andrea Mariani, „Edukacja bocznych linii rodu Radziwiłłów w XVIII wieku. Wyznacznik statusu społecznego czy szansa na awans?“, Biuletyn Historii Wychowania, t. 47, 2022, p. 113–135; Jakub Bajer, Andrea Mariani, „Macocha idealna. Aktywność Anny Luizy z Mycielskich Radziwiłłowej w świetle francuskiej korespondencji dyplomatycznej (1764–1765)“, Studia Europaea Gnesnensia, t. 10, 2014, p. 281–311; Jacek Wijaczka, „Michał Antoni i Leon Michał Radziwiłłowie – właściciele zamku i miasta Szydłowca“, in: Zamek szydłowiecki i jego właściciele. Materiały sesji popularnonaukowej 24 lutego 1996 roku, red. Jacek Wijaczka, Szydłowiec, 1996, p. 107–124; Edward Kotłubaj, Galerja nieświeska portretów Radziwiłłowskich, Wilno, 1857, p. 360.