Siesikai kūrėsi Deltuvos žemės vakariniame pakraštyje ant Siesikų ežero kranto – vietovėje, iš kurios keliai vedė į Žemaitiją ir Livoniją link, o ežerų, pelkių ir piliakalnių apsuptas kraštas teikė saugumą čia gyvenusiems žmonėms. Netoli ir Šventoji – buvusi gamtinė riba tarp baltų genčių ir prekybinis vandens kelias, jungęs šį kraštą su Prūsija. Vėliau, sausumos ir vandens kelių kryžkelėje, augo ir stiprėjo Vilkmergė, tapusi svarbiu politiniu bei prekybiniu regiono centru. Ši geografinė padėtis greičiausiai ir lėmė, kodėl būtent čia įsitvirtino Daumantų-Siesickių giminė.

Plačiau

Siesikų ežero pakrantėje rastas tuščiaviduris lietas dvigalvis žirgelio pavidalo kabutis. Prie apatinėje jo dalyje įrengtų ąselių buvo pritvirtinti du neišlikę žvangučiai. Tokie skambantys zoomorfiniai kabučiai archeologinėje literatūroje datuojami XII–XIII amžiumi ir daugiausia siejami su Šiaurės rytų Europos finougrų kultūrine aplinka. Jų aptinkama Senosios Rusios šiaurinėse žemėse, Pavolgyje, Priešuralėje, Priladogėje ir rytinėje Baltijos regiono dalyje. Siesikų radinys yra retas šios papuošalų grupės egzempliorius Lietuvos teritorijoje ir liudija tolimus kultūrinius ryšius, pasiekusius Šventosios baseiną.

Plačiau

XV–XVI a. sandūroje Daumantai-Siesickiai įsitvirtino Siesikuose. Giminė sumaniai stiprino savo padėtį vedybomis su įtakingomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimomis, o tokiu būdu įgytas turtas ir ryšiai leido imtis mūrinės rezidencijos statybos. Nuo tada pilies ir Daumantų giminės istorija tapo neatskiriama. 

XVIII a. Siesikų pilis tapo Daugėlų giminės rezidencija. Su naujais šeimininkais keitėsi ir pati pilis – jos interjerai, kasdienio gyvenimo būdas, aplinka. Senosios erdvės buvo pritaikomos naujos epochos poreikiams, tačiau kartu išliko ankstesnių šimtmečių pėdsakai. Daugėlų palikimą pilies šiandien padeda pažinti išlikusios fotografijos ir šeimos pasakojimai. 

Senieji dokumentai, inventoriai, planai ir žemėlapiai leidžia pamatyti Siesikų pilį tokią, kokios šiandien jau nebėra. Juose iškyla buvę pastatai, patalpų paskirtis, valdos, keliai ir pilies aplinka, minimi jos šeimininkai bei čia gyvenę žmonės. Lyginant šiuos liudijimus su tuo, kas išliko, galima po truputį atkurti per šimtmečius kitusį Siesikų vaizdą